„Saulėgrąža“

(14 min. šokio spektaklis)

Keli raktiniai žodžiai šio spektaklio temai atskleisti: įsimylėjimas ir skausmas, žaidimai ir nusivylimas, džiaugsmas ir trapios svajos.Ji – jauna, svajų šaly užaugusi, gaudanti kiekvieną saulės zuikį, kiekvieną šilumos ir šviesos atspindį.Jis – ledo karalystės tarnas, bet širdis jo karšta. Jei pro šaltį prasibrausi, pajausi kerintį meilės saldumą. Tik žiūrėk, kad nepaskęstum svajose.

Šiame spektaklyje atskleidžiami meilės santykio dinamikos keliami kontrastingi išgyvenimai, kuriuos patiria kiekvienas, kuriantis artimą meilės santykį su kitu žmogumi.

Premjera 2008 m. 09.06

Vėliau rodytas 2009 m. 02.13

„Kas slepiasi po vilko kailiu?“

(28 min. šokio spektaklis)

Šiame spektaklyje svarstoma žmonių svetimumo idėja. Žmogus žmogui vilkas? Ar tikrai?

Visgi, pažiūrėję atidžiau, galime patirti, kad, nors ir atitolę, šaltų veidų, ieškantys vietos po saule, žmonės trokšta artimumo, nori patirti kito šilumą, prisilietimą, meilę.

Premjera 2009 m. 02.13

„Atspindžiai“

(19 min. šokio spektaklis)

Pagrindinis šiame spektaklyje nagrinėjamas klausimas – „Kas esu AŠ“. Žmogus atskleidžiamas kaip įvairialypė būtybė ir to pasėkoje – žmogaus gyvenimas – kaip kintantis ir įvairiaspalvis.

Esame įvairialypiai – kiekvieno mūsų asmenybė yra tarsi mozaika iš daugelio skirtingų dalelių. Šalia mūsų atsiradę žmonės, nutikę įvykiai, užpuolusios situacijos pabudina vis kitus mūsų „aš“. Kartais esame kovingi ir drąsūs, kartais – nusivylę ir nudelbę akis. Kartais tikime šviesiu rytojumi net juodžiausioj dienoj, kartais – krentame beviltiškumo bedugnėn, be jėgų pakilti. Nutinka, kad  mes gelbėjam patys save. Sakom: „nagi, kelkis, stojam į kovą, kelkis, einam gaudyt drugelių, kelkis, žaidžiam gyvenimą, kelkis….“.
Dažnai mums pavyksta vėl išskleisti sparnus. Pasaulis tampa įdomia, nepatirta ir saldžiai kvepiančia erdve, kurioje vėl iš naujo mėginame susirasti savą kampelį ir paversti svajones tikrove. Vėl kabinamės, vėl siekiame, vėl įsitraukiame ir žaidžiame šį žaidimą, pavadintą „gyvenimu“.

Premjera 2009 m. 06.19

Vėliau rodyta nauja versija 2010 m. 01.15; 2010 m. 03.05

„ŠIZO“ STIKLAINYJE

(33 min. šokio spektaklis)

Dažnas šių dienų žmogus panašus į mechanizmą, kuris kaip graži prisukama lėlytė sukasi „non stop“. Šiuolaikinis TOBULO standartas, kurį siekiame atitikti ir yra Stiklainio rėmai. Koks tas šių dienų „idealas“? – Skubantis, daug veikiantis,  puikiai viską atliekantis, automatiškai besišypsantis, malonus kitiems, gražaus kūno, šaltos bejausmės logikos, sėkmingas tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime ir visad LAIMINGAS  žmogus. Žmogus panašėja į robotą, o visuomenė į – robotukų armiją, kryptingai einančią bedugnės link.

Ir  taip gimsta klausimas…o kur tada Žmogus? Kur TIKRASIS jis, natūralios prigimties, su savais jausmais, išgyvenimais, svajonėmis?

Kiekvienas žmogus turi savo vidinį pasaulį, turi SAVE – laisvą, jaučiantį, kūrybišką, drąsų, spontanišką ir, kas svarbiausia, unikalų. Kiekvienas turi SAVE tokį, bet mažuma iš tiesų būna SAVIMI. Dauguma bėga nuo savęs, talpina save į Stiklainio rėmus, arba leidžiasi kitų talpinami. Būdamas savimi žmogus yra laisvas kurti savo gyvenimą ir gyventi jį pilnai, tampa iš tiesų artimas su kitais, išgyvena kiekvieną akimirką „čia ir dabar“.

Šis spektaklis skirtas Žmogui, kuris IEŠKO savęs – bando įsiklausyti į save, savo kūną, savo jausmus, poreikius ir norus, Žmogui, kuris nori BŪTI savimi.

Premjera 2010 m. 06.04

Vėliau rodytas: 2010 m. 08.20

“Kas būtų jei atsimerkčiau?“

(20 min. šokio spektaklis)

Ar šokis neskambant muzikai yra tik tai šokis tyloje?

Tai spektaklis, kuriame neskamba išorinė muzika. Muziką kuria pats šokis – kiekvienas šokėjo gestas, judesys, įkvėpimas ir iškvėpimas. Šiame spektaklyje susipina šokis, judesys ir teatras, sukurdami gyvą jausmų ir išgyvenimų išraišką.

“Dažnai, siekdamas užgydyti širdies žaizdas, žmogus įvairiais būdais „užkonservuoja“ išgyvenamą skausmą, kartais net pats to nesuprasdamas. Kas būtų, jei vietoj konservavimo mes dalintumėmės?“

Spektaklis „KAs būtų, jei atsimerkčiau?“ – per ironišką ir žaismingą mūsų įpročių pateikimą verčia suabejoti naudingumu to, kas mums įprasta, bei suteikia galimybę patirti tai, kas būtų, jei žmogus drįstų spręsti savo sunkumus kitaip, nei jam įprasta.

Premjera: 2010.12.03

Šiuolaikinio šokio projekte „Vizuali tyla“

Vėliau rodytas: 2010.12.12


Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: